tranksėti

tranksė́ti, tránksi, -ė́jo 1. žr. trinksėti 1: Daina artėja tranksinčių tolumoj armotų fone B.Sruog. Gatvėmis tranksėjo vežikai rš. 2. tr. Jz trenksmingai darinėti, smarkiai daužyti: Kam tas duris teip tránksi? Grž.